atstoti


atstoti
atstóti 1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistója, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistót Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon. Kaip dabar atsistósiu viena koja? Ker. Atsistojęs pirštų galais, stovi vėjo atgaiše J. | Jei mano tėvas atsistót (prisikeltų), tai nusgąst [gyvenimo permainų] Lb. ^ Nei atsistojęs, nei atsiklaupęs (sakoma apie žmogų, kuriam sunku įtikti) LTsV116(Ds). Jei arklį šersi atsigulęs, tai važiuosi atsistojęs (turėsi nuolat raginti) LTR. Kad atsistótų, dangų paremtų; kad prašnekėtų, daug pasakytų; kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) Sr(Pln).užimti vertikalią padėtį (stiebiantis, iškėlus priekines kojas, remiantis rankomis): Įeis paž[iūr]ėt – labai gražus arklys, atsistoja an dviejų kojų Mšk. Žiūrėk! – pašoku ir atsistoju ant rankų V.Bub. Fakyras taip nuobodžiai birbina, o jos (barškuolės) kai įsismagina bešokdamos, net ant uodegos galiuko atsistoja K.Saj.pasidaryti stačiam, atsitiesti: Bulbos atsistójo po lietaus kai čviekai Kp. To berno miežiai atsistojo, susigavę ligi pjaunant Sln. Jam teip baisu pasdarė, kad in galvos atsistójo plaukai kaip šeriai Dgč. Muno plaukai kaip šeriai atsistójo LKT115(Up). 2. refl. atėjus stovėti, stačiam užimti vietą: Atsistójęs kamputy ans ir gurkso J. Arklys, atsistójęs saulėkaito[je], kvaukso neėdęs J. Teatsistoja du [kareiviai] pas duris, o kiti apžiūrėkite visus kampus V.Krėv. Geriau tu pakalnėj atsistok ir labai išsižiok (sako avinėlis vilkui) Sln. Tada anys atsistójo po tuo patiem medžiu Mlk. Einu, žiūriu – rupūžė an kelio išeina išeina i atsistójo LKT112(Ldv). Juk teip nestovėsi atsistójęs, reik dirbti, i gana Nt. Kelias dienas tu radai muno darbus nepadirbtus? Ko tu čia loji atsistójęs?! Trk. Su kašelėm atkervoja, palangėn atsistója i gieda – lalauna Klt. Gaidelis, atsistójęs an tvoros, gieda LKT244(Pkr). Arkliui kai atsistója in nugaros [gylys], tai nežino kur dėtis – griūva ienõs Lb. Ir nuskrido pova žaliojon girelėn, atsistójo pova žaliajan berželin (d.) Slk. | prk.: Rašytoja iš karto atsistojo ant realistinės dirvos . Kuršaičio tarmė pratęsa pirmąją dalį dvibalsių ir pusdvibalsių laužtinių, jei ant anų atsistó[ja] (krinta) balsakila (kirtis) LTI559(Jn). ^ Skalsą! – Dangun balsą, pilvan sotį, prašom eit až durų atsistóti (juok.) Ds. Taip ir bus, nors velnias ant galvos atsistotų! Žvr. Keverza keverzojo, gale lauko atsistojo (akėčios) LTR. Miške augęs, miške gimęs, parejo numo, par trobą parejo, kerčio[je] atsistojo (šluota) LTR(ž.). Pabėgioja pabėgioja, kamburėly atsistoja (šluota) LTR(Rk).kylant atsidurti kokioje vietoje (apie saulę): Saulė atsistojo tiesiai ties jo nosimi P.Cvir. 3. refl. pastatyti koją (kojas) žengiant, lipant; priminti: Va, jau atsistóji gerai [ant nesveikos kojos] Lt. Vienas kailis buvo prie lovai ant žemės atsistót, o kitas pašonėj Ob. Kad atsistós, bus an ko atsistóta (apie storą kilimėlį) Žl. Kap an arklio viena koja atsistójau, tada an vežimo užsikaroblinau Kpč. Lenk Dieve, kokia te šokėja, kad in kojų atsistõs Lb. Einant ant vinčiaus, mergaitė turi saugotis, kad jaunikis neatsistot jai ant kojos: jei atsistos, tai mindys ją per gyvenimą Lp. 4. refl. įstrigti, užkliūti, susilaikyti: Valgant skersai gerklės jam atsistojo žuvies kaulas J.Balč. Kąsnis duonos atsistójo jam gerklėje NdŽ. Jam vėl suspaudė širdį, ir nenuryjamas gurkšnis atsistojo gale gerklės A.Vien. Suvalgiau žalią (neišnokusį) obuolį, ir atsistójo skandy (nevirškina) Prn. Nuo sviesto jau atsistó[jo] (nesinori valgyti) Dglš. ^ Rupūžgalviai! Kad jums liežuvis skersai atsistotų! V.Bub. Iešmu šone jis man atsistojo KrvP(Mrc). Kad jam prieš smertį atsistotų gerklėj tie žodžiai, kiek aš nuo jo prisklausiau! Ut. 5. intr. Sut, LL122, atkerti, atšokti, atsiskirti: Skūra nuo lašinių atstója, t. y. atkęra J. Kaip tik atstója pluoštas nuo spalių, tai reikia linus traukt su kabliu an krašto Ps. Linus klojom an [drėgnos] dirvos – atstójo, tada pirtin nunešėm, išdžiovinom Eiš. Jau atstójo [linai] nuo šitų spalių Pb. Ataneša saujelę [linų] – valaknas atstójęs, einam imt Klt. Stuobris sausas, žievė atstója ligi pat medienos Slk. Duona perkepus, pluta atstójo JnšM. Blynai dega, neatstója [nuo nepateptos keptuvės] Nmč. Kai gerai prilips, tai ir neatstõs Trgn. Kai kiek paraviu, ir atstója nagos Aln. | Suknelė atstójus (neprigulusi) kai kepeliušas nuo kūno Klt. | refl. Pv: Kai ilgai [duona] pabūva pečiuj, tai pluta atsistója Aps. Minkštimas lienka sau, o pluta atsistója Rud. Skarvadą inšildžiam, patepam riebumu, ba tep tai neatsistót blynas Dv. Karklo žievė pavasarį atsistója Grv. | Pečiadangstė atsistójus (neprigludusi) – duona neužkepa Lzd. Tavo auses kruopelę atsistóję (nulėpusios) Aps. 6. intr. Q610, CII924, MP79, H, H153, R, R12,387, , M, LL312, Rtr, Š, Ser nueiti šalin, atsitraukti, pasišalinti: Atstoju nuog ko SD216. Atstoti nuo viens vieno N. Atstók nuo manęs K, J. Jis, tai ištaręs, atstójo KII61. Atstot (išvykti) nuo žemės B. [Nykštukas] nuo tėvų atstóti jau negeidė Jrk27. Palydovai sekė neatstodami nuo jo nei per nago juodumą J.Balč. Ant saulelė, vėl nuo mūs atstódama, ritas irgi, palikusi mus, greita vakarop nusileidžia K.Donel. Atstók iš ugnies netamsavęs! Lkm. Atstók, vištaite, nuog riešutyno (ps.) Prl. Atstok šalin nuo mūso, nenoriam žinoti kelių tavo P. | Rytą, kai žmonės keliu pradėjo važiuot, tai atstojo [vilkai] LTR(Slk). Atstók nuo šulinio – gali įpult Al. Nuo mažų vaikų atstót nemožna (reikia prie jų visą laiką būti) Dglš. Bėdo[je] atstója prieteliai i draugai Upt. Atstókite, maumos, atstókite, vilkai (dainuojama supant vaiką) Mrc. Šunys nuo urvo neatstójo, apsukui bėgiodami lojo BM260(Grz). [Žemaičių medininkai] nenorėjo būtinai nu pajūrio atstoti S.Dauk. Anys (kareiviai) atstodamì (traukdamiesi) degino Pb. Miela saulyte, Dievo dukryte, kur taip ilgai užtrukai, kur taip ilgai gyvenai, nuo mūs atstojusi? RD78. Atstok, berneli, nuog manęs, vargas man jaunai be tavęs VoL446(Klvr). Man vandenį besemiant, su laivninku bekalbant, atstojo laivs nuo krašto KlvD207. Jėzus tarė tada jop: – Atstok, šėtone Ch1Mt4,10. Atstokite nuog manęs, prakeiktieji, eikite ugnin amžinon SPI6. Atstojo jis nuog jų ir užžengė dangun BPII110. Kodėlei tu nuog jų atstojai ir manęsp atejai? BBJdt11,3. Atstokite nuog manęs, kurie darot neteisybę Ch1Mt7,23. Ir kaip labai vėlu tapo, atstojo jo tarnai ing savo šėtrus BBJdt13,1. Debesies stulpas niekadai neatstojo nuog žmonių dieną, nei ugnies stulpas naktį BB2Moz13,22. Gimdytojai atmistojo, prieteliai užunotbojo KN25. | Žodis tavas, kurį indėjai nasruosna mūsų, notstos nuo nasrų mūsų MKr27. | prk.: Pabaigusi … 13 mėnesių savo amželio, iš šio svieto atstojo (mirė) A1884,326. Išganytingai atstoti iš šio svieto N. Vakaras artinas, o jau diena atstoja (baigiasi) DK169. Jei negali tasai kielikas atstót …, tetamp valia tava DP149. Dūšia atstója iš kūno; atsiskiria nuo kūno KII299. ^ Kas nuo Dievo atstója, prie to velnias pristoja Trgn. Nesišauk velnio, ba angelas atstos LTR(Al). Serga vaitoja – nuo burnos kąsnis neatstója Ėr, Pnd, Rk.
atstojamai adv.: Marti, bezliepyčia, neatstojamai sekiojo iš paskos J.Balt. atstotinai adv.: Bandykščiai reikalauna … ganyklos ir pridabojimo neatstotinai IM1852,29. | refl. Q653, SD386, N: Atsistój[o] brolis nuog jo (išėjo kitur gyventi) Rod. Mano motka kap atsistój[o] iš tę, tai nieko negovė [tekėdama] Lp. Kap ana atsistó[jo] (atsiskyrė) nuo vyro, tep ir nežinau, kap gyvena Ad. Kai atsistóji nuo tėvų, tai prasideda vargai Stk. Tokia graži pieva – nor žiūrėk ir neatsistók Alv. Tu, berneli, atsistók, manę jaunos nepristok DrskD110. Atsistokie, mano miela, vai aš turiu tris keturias I246. Ir artimieji atstojose tolyn 470. Gal nuo mūsų jau Dievas atsistój[o]: tik ažsiaugenom naują arklį, braukš ir nudvėsė Švnč. Bevelijo, idant sūnus jo gandžiaus atstotų̃s DP418. Kurie Dievui kalbėjo: atstokias nuog mūsų BBJob22,17. | prk.: Tėve, jei gal stotis, liepk tam kielikui atstotis SGI74.nebeturėti galios, netekti poveikio: Ir nuo pinigo to atstos visi čėrai ir pakerėjimai DS253. Atstojus slogai, palengvėjo V.Kudir. Kosulys nuo manęs jau atstójo Rs. Liga atstõs, i pasveiksi Rd. Drugys nuo jo atstójo; jį prastojo KII299. Jei tarysi ligai atstók, tad atstõs DP76. Ir atstojo stiprybė jo nuog jo ChTeis16,19. Miegas visai nuo jos atstojęs J.Balč. Anoj gi nakty atstojo miegas nuog karaliaus ChEst6,1. ^ Liga raita atjoja, pėsčia atstoja 308, PPr208.nuslinkti, išsisklaidyti: Debesys atstója; išsisklaido KII317.
7. intr. Dv liautis įkyriai lįsti, palikti ramybėje: A neatstósi! Ko čia daba lendi?! Ll. Pristojo kaip velnias pri dūšios ir visą vakarą neatstójo Vkš. Kada tu atstosi nuo manos vargšės galvos? P.Vaičiūn. Atsók tu nuog manę, ba duosiu ausin! Arm. Atsók, nelįsk, ba nosin duosiu! Dv. Atstók tu su savo saldainiais! Ob. Atsój nuog manę Lz. Ai, atstók atstók, mano dukružėlė, neskudulk ma[n] galvužėlės JV521. Atsój atsój, katinaičiau margasai (d.) Lz. Ar tu, durniau, atstók, ar tu, pliki, nustok! Sdk. | refl.: Atsistók tu nuo manęs! Ad. Atsistók nuog manę, tu negerasai! Vlk. Atsistók tu, velne, neerzinus mane! Btr. Atsistà tu nuo manę! Ko tau reikia?! Grv. 8. intr. Q12 atsisakyti, pasitraukti (iš darbo, tarnybos ir pan.), mesti buvus kokios veiklos dalyviu: Slūžbą pametu, iš slūžbos išeimi, atstoju R18, 23. Rasintais vaikis atstos nuo tavęs ant Kalėdų J. Nuo urėdos atstoti, atsisakyti B79. Atstoju nuog mūšio B. Atstojęs kareivis (invalidas) I. Merga atstoja jau B. Aš turiu du klausius tarnus, kurie, niekuomet nuo manęs neatstodami, teisingai tarnauja J.Balč. Apsiėmėm nuog jo notstot, bet amžinai jam tarnaut SPII147. Nu darbo neatstoju kiauras dienas Šts. Bajorai pakėlę atstojančiam nuo tarnystės maršalkai pietus A1884,83. Bet nebeilgai pasiliko jis mokykloj. Penkiolika metų turėdamas, atstojo iš jos Vd. | tr.: Pristotūsius ir atstotū́sius (priklausančius gauti išeinant iš darbo) kukulius turėsi duoti, be to nestosiu į vaikius Lnk. | refl.: Jau tas bernas … atsistojo nuo gaspadoriaus DS355(Vlk). Buvo buvo ir atsistój[o], nuej[o] pas kitą gaspadorių Arm. Atsistój[o] nuo vietos Lp. Niekas neatsistója pats nuo darbo Jrb.tr. atstumti, nubaidyti: Jie atstõs visą jaunimą nuo savęs Vlkv.tr. nebevartoti, mesti: Ana nė vasarą kelnių neatstó[ja] Šts.tr. palikti, apleisti, prarasti: ^ Svetimo netykok, savo neatstok LTR(Jnš).refl. nukristi, atsimesti, atsileisti (apie šaltį): Kada tas šaltis atsistõs?! Lp. 9. intr. N nukrypti, nutolti, nuklysti nuo ko, nebesilaikyti ko: Atstoju, nukrypstu nuo tiesos R5, 6. Nuo tikrojo kelio nukrypti; atstóti KII343. Jis nuo tiesos atstójęs; nuklydęs KI15. Nuo tako atstóti KI2. Su garbe atstoti B382. Nuog tų surašytų įstatymų atstoti neketam prš. Ir neatstosim po tam nuogi žodžio tavo PK73. Anie … atstójo nuog tiesos ir ėmės melo DP219. Idant mes … griekus pažintumbim, nuog tų atstotumbim 376. Teisusis nuog savo teisybės atstoj ir daro pikt BBEz3,20. Notstojo nuog nodiejos savo MP74. Ir neatstojo niekadai nuog bažnyčios BPI115. Tas kelias atstoja nuog manęs Ch4Moz22,32. Ir tie šaknies neturi, nes iki metų tiki, o valandoj pagundymo atstoja Ev. 10. intr. mirti: Žmogus atstó[ja] Rsn.nugaišti (apie gyvulį): Vienais metais dvi karvės atstójo Rmš. Karvė atstojo pri veršio (veršiuodamasi) Plng. Atstója arklys, kai pasensta Krg.nueiti niekais, atsimesti: Daug atstó[ja] supuvusių bulvių Šts. 11. intr. išnykti ar atsiskirti kokiam kiekiui, nukristi (svoriui): Kol nuveži bekoną į punktą, tai daug ir jo svorio atstó[ja] Up. Liekuotų vilnų daug atstó[ja] iš mašinos [šukuojant] Šts. Jei numie verpsi, su visu mažai teatstós verpalo Užv. Daug pamilčių atstó[ja] numinėse girnose maltų kruopų, dėl to geriau malti garinėse melnyčiose Šts. 12. tr. Š turėti tokią pat vertę, būti lygiam, pavaduoti, pakeisti: Mano karvė kitų i dvi atstója Upt. Tavo dėdė tau tėvą atstója Jrb. Bulvės atstó[ja] duoną Slnt. Kvynai su druska ir duona atstó[ja] kanapių spirginę Šts. Akmeninis tiltas geriausiai atstoja medinį Tsk. Laukinykuos grunto žemės margas tiek atstója, kiek girinykuos tos lekiančios pieskos penki [margai] Gs. Gera merga berną atstója [prie darbo] Ėr. Viena gera motina šimtą mokytojų atstoja J.Jabl. Nu ir pasisamdei pusbernį, ka nė pusmergės neatstója – nė kūlių krėst dorai nemoka Skrb. Pavasario diena rudens mėnesį atstoja LzP. L. Ivinskio kalendoriai atstojo lietuviams laikraščius . Pakeičiamas, pavaduojamas, atstójamas darbuotojas I281. Atstojamasis dydis PolŽ40. Vyrai vaiko proto neatstó[ja] prisigėrę . Trečią koją atstó[ja] lazda Vkš. Neatstoja žirgelis mano aukso žiedelio FM. Neatstos tymo balnelis už aukso žiedelį LTR(Kt). ^ Gera višta ir žąsį atstója J.Jabl(Ln). Auksu pakaustyta kiaulė žirgą atstoja V594. Gudri galva viena kelias durnas atstoja KrvP(Jnš). Graži kalba gerų darbų neatstoja KrvP(Mrk). Dėlto blogiausias vyras geriausią prietelių atstója Ut. Kito alus nė giros neatstója Grž. Pinigai laimės neatstoja . Tu jo nei kojos neatstóji (nesi vertas) Ėr. Kai eina – atseina, kai sustoja – nė bieso neatstója Vb.atlaikyti: ^ Žmogaus kaklas viską atstója Dl. 13. refl. Lb imtis kokios veiklos, kokių pareigų: Iš ryto atsistójo (pradėjo varyti), in vakarą ir pastatė Kaune sielį Gg. Dvylekta buvo, ka atsistójau į daržą Jdr. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras V.Myk-Put.pradėti dirbti, įstoti (į tarnybą): Atsistójęs slūžyt – tai reikia slūžyt kap reikia Tvr. Ė kitas atsistój[o] eiguliu . 14. refl. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: An teismo atsistójo vagis ir ponas (ps.) Grl. 15. refl. apsigyventi, įsikurti: Atsistójom an grynos žemės, nieko nebuvo Eiš. An lauko atsistójau gyventi Trš. Melioracija parejo, kela mumis iš tos vietos – kur atsistósma, nežinom Šv. Išeiti į miestą nėra kaip: viena ranka žmogus kur atsistósi? Gršl. Nu kaip tau duos pieno gyvolis, į šviežią vietą atsistójęs (patekęs)?! Trk. | Jei jūs ant muno duonos atsistõtumėt, jūs pilnai ką tris dienas tegyventumėt – i tujau ligoninė[je] (labai griežta dieta) Sd. 16. intr. prasidėti, ateiti: Sėdėjo vyrai ant ėdžių, kol pietūs atstój[o] Vlk. 17. intr. pavirsti (kuo): Kas atsisės šitan krėslan, skradžiai žemių nueis, ė kas girdi – visas akmeniu atstõs (ps.) . | refl.: Dievas metė lazda į žaltį, ir atsistojo arklys iš žalčio SI56.refl. pasidaryti kokiam: Dar gal Žiežmariai kitap atsistójo jau nuog tiek laiko LKT231(Ktv). 18. refl. Lb kilti, atsirasti: Kap žemė atsistó[jo], tep ir akmuo atsistó[jo] Pst. Lietuva kaip valstybė atsistojo Plšk. Rubežius kap atsistój[o], dvidešim metų kap viena diena [praėjo] Ktv.būti pastatytam, iškilti: Pirtelė vargais negalais atsistójo – sakė, vakar apgrebėstavo Mžš. Kaip greitai jų tas namas atsistójo! Pn.
◊ ãkys atsistójo stulpù apie mirštančio žmogaus ar gaištančio gyvulio stingstantį žvilgsnį: Pamačiau, kad jau ãkys stulpù atsistójo Skdt. Akys atsistójo stulpù baltos Pc. akysè atsistóti iškilti vaizduotėje, prisiminti: Jo akyse atsistoja jaunos merginos paveikslas J.Bil. Kad darbai akysuĩ atsistót, baisu būt Lb.
ant dantų̃ atsistóti užkliūti kalboje: Ką turėjai, tą ir tebeturi. Tau mano pati ant dantų neatsistojo! J.Balt.
ant gãlo liežiùvio atsistójo sakoma, negalint greit prisiminti gerai žinomo dalyko: Vagi tik ant gãlo liežiùvio atsistójo, tik pasakyt Skdt. ant kójų (į kójas) atsistóti I133 pasveikti, sustiprėti: Ji nusimanė apie naujagimių ir gimdyvių priežiūrą, jos padedama Katrė greitai atsistojo ant kojų V.Myk-Put. Aš tikiu – tu dar atsistosi ant kojų ir būsi kūrybingas žmogus K.Saj. O kažin ta boba ar atsistójo į tas kójas? Trk. Atlėkė trys balandžiai ir įdiegė anam plaukus. Brolis tujau atsistojo į kojas LTR(ž.).
ant [sàvo, savų̃] kójų atsistóti
1. pradėti savarankiškai gyventi: Viskuo aš jį aprūpinsiu, kol pats atsistos ant kojų J.Gruš. Aštuoniolikos ar kiek ten metų vaikas jau dabar, manai, ant savo kojų atsistos I.Simon. Vaikams užaugus ir ant savų, kaip tai sakoma, kojų atsistojus, reikia šelpti gimdytojai A.Baran.
2. pasidaryti materialiai pajėgiam, atkusti: Jau žmogus prasigyveno, jau an kójų atsistójo Dkš. Man tik dabar pradžia sunki, ale kai jau atsistósiu an kójų, tai pagyvensiu ne šiteip Užp. Sunku padegėliams ant kojų atsistoti .
ant liẽpto gãlo atsistóti pasiekti amžiaus ribą, sulaukti senatvės: Juk jau atsistójai ant liẽpto gãlo Erž.
ant liežiùvio atsistóti
1. užkliūti kalboje: Ko tau užkliūvu – tau ant liežiuvio neatsistojau?! LTR(Kp).
2. prisiminti: Viskas ant liežiùvio neatsistõs Antr.
ant savę̃s (in savę̃) atsistóti End pradėti savarankiškai gyventi ar galvoti: Reik atsistóti in sàvęs – esi aklas (nieko neišmanai, nesuvoki) Plng. Anys gyvena in savę atsistóję Str.
kaĩp ant naujų̃ kójų atsistójo pradėjo kitaip gyventi: Tu jau dabar kaĩp in naujų̃ kójų atsistójai – tokį žentą gerą gavai Ut.
kreivà kója (ne ant tõs kójos) atsistóti [iš pãtalo] sakoma apie prastai nusiteikusį žmogų: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo V.Krėv. Piktas, kaip ne ant tõs kójos atsistójęs Krs. kuolù atsistóti [gerklėjè]
1. neišeiti į gera, virsti nemalonumu (apie naudą, gautą, kitą skriaudžiant): Kuolu atsistos jam šitie pinigai Ds.
2. labai įkyrėti, įsipykti: Anas man jau kuolu gerklėj atsistojo Ml.
liežùvis (liežiùvis) atsistójo kuolù sunku prakalbėti: Liežuvis jam sustingo ir kuolu atsistojo Sz. Kad tau liežiuvis kuolu atsistot! (keik.) Ds.
[nuo] prõto (nuo galvõs, nuo išmintiẽs, nuo rãzumo) atstóti pamišti, išprotėti: A jūs nematot, kad jis nuo proto atstojo? LTR(Bsg). Prõto atstójęs, veža į bepročių butą Jdr. Buvo nu galvos atstojęs ir mirė Šts. Visi žmonės žiūri, o jis lyg nuo prõto atstójęs Žml. Kad tu putų [alaus] kaštavosi, nuo proto atstosi LMD(Sln). Ne stebuklas būtų, [kad] žmogus, kuris tatai dūmoja, atstótų nuog išminties DP527. Ta žmona nuo rãzumo atstójo Mšk.
piestù atsistóti pajusti apmaudą, pyktį, smarkiai pasipriešinti: Frankas, perskaitęs tą naujieną, piestu atsistojo P.Cvir.
plaukaĩ [piestù, statì] atsistójo [ant galvõs Vdš] labai baisu, šiurpu pasidarė: Nebuvau da žmogaus nė vieno suvažinėjęs, mun i plaukaĩ statì atsistójo Trk. Pamačiau tokį pikčių, kad man plaukai atsistojo P.Cvir. Kai pakėliau jos galvą nuo kūdikio, man net plaukai ant galvos atsistojo V.Mont.
skersaĩ gérklę atsistóti labai įgristi: Iš pradžių tai buvo pakenčiama, bet juo toliau, juo darėsi įkyriau – viskas atsistojo skersai gerklę A.Vencl.
skersaĩ kẽlio atsistóti trukdyti, priešintis: Jei būtum išlikęs žmogumi, nebūčiau drįsęs atsistoti tau skersai kelio J.Avyž.
\ stoti; antstoti; apstoti; atstoti; dastoti; įstoti; išstoti; nustoti; pastoti; perstoti perstoti; piestoti; prastoti; pristoti; sustoti; užstoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • atstoti — atstóti vksm. Atstók nuo manę̃s! …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atstojimas — atstojìmas sm. (2), atstojimas (1) KII150; Q14, H153, SD216,386, R5,50,205, MŽ16,67,273, Sut, N, M 1. refl. → atstoti 1 (refl.): Išrinktas pirmininkauti, Kubickas pasiūlė atsistojimu pagerbti žuvusius kovotojus rš. | prk.: Ar galima sapnuoti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstodyti — 1. intr. atsitraukti, atstoti: Nuog ugnės uodai atstõdo Rod. | refl.: Anos (mergaitės) nuo jo ir atsistodo GrvT138. 2. tr. atstoti, ką pavaduoti: Duoną blėkosa kepam – kopūstų lapai neatstõdo [blėkos] Rod. 3. refl. silpti: Gluzdai (protas)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perstoti perstoti — perstoti, perstoti 1. intr. NdŽ atsistoti į kitą vietą. 2. intr. NdŽ pereiti į kitą darbą, persisamdyti. 3. tr. perlipti, peržengti: Aš norėjau perstot arbūzą, ale sugriuvau Lz. 4. tr. Dkk stovint tarp ko, perskirti: Palėvenė perstoja Subačių ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stoti — stoti, ja, jo K, Š, KŽ, stõti K 1. intr. Sut, N, M, LL238, Rtr, DŽ keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį: Tu čia stok ir stovėk J. Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užstoti — 1. intr., tr. DŽ, KŽ žengiant užlipti, užminti: Užstojau ant tų durikių, kad aš sprūsiu – ko tik koją nenulūžau LKT127(Erž). Nevaikščiok basa, da užstosi ant kokio stiklo Jrb. Užstojo koja ant žairės (žarijos) Vrn. Užstojo an kojos ma[n] Plv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • galvotumas — galvotùmas dkt. Galvotùmas gãli atstóti žiniomi̇̀s pàremtą mokėjimą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antstoti — (ž.); Sut 1. intr. užstoti, užlipti: Kad tu norėtumi nubėgti par kiek šimtų mylių, antstojai ant [stebuklingo] kilimo – tujaus stosys S.Dauk. 2. tr. pradėti (amžiaus metus): Devynis pabengiau metus, dešimtus antstojau i pradėjau ganyti Kv. 3. tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstoti — 1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstojo DŽ1. Apstojo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstojo mane ir pradėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • at — praef. I. su veiksmažodžiais žymi: 1. priartėjimą prie kalbančiojo arba jam artimo daikto: ateiti, atlėkti, atmesti, atvesti. 2. vieno daikto atskyrimą, atitolinimą nuo kito: atkirsti, atskirti, atjungti, atlupti, atplėšti. 3. užtektinai… …   Dictionary of the Lithuanian Language